važis

važis
vãžis sm. (2) KBII68, KI417, KII130,160, Š, , , NdŽ, , Prn, Trak, Krsn, Plt, Brs, Tl; SC27, L, Rtr, važỹs (4) Š, Rtr, , , NdŽ, , Šl, Jnš, Žg 1. SD1162, R, R311, , 417, D.Pošk, N, K, Kos58, FrII457, M, LEXXXIII258, Smn, Krok, Švn, Dv, Aln, Km, Gg, Krk, Sml, Pšl lengvos išvažiuojamosios vienkinkės ar dvikinkės rogės su sėdynėmis: Važis, ragutės SD332. Žiemą ans važiuoja su važiù J. Vãžis gražiai skiriasi nuog rogių Rtn. Vãžis gražesnis kaip rogės, tik bažnyčion važiuot arba svečiuos Svn. Važỹs nudažytas, sėdynės [yra] atsisėst, atsilošt, kaldras užsikloja an kojų, ir važiuok Alz. Ans gražį vãžį pasidirbo Mžk. Pakinkė porą arklių į vãžį ir išvažiavo piršliais Vkš. Kunigas paskinkęs bričkon ar vãžin DrskŽ. Mano diedukas buvo stalius, darė lažias ir važiùs darė Kpč. Vãžio prieky užriestas brylius Mrc. Mačiau, žalias vãžis stovėjo kieme Pns. Numirė an vãžio (vežamas į ligoninę) Pls. Man vãžis buvo geras padirbtas Ob. Pakinkydavo arklį vãžin ir susėsdavo visos važinėtų On. Ansėdom vãžin ir išvažiavom, kelys geras kaip grindė Kur. Vãžis geras, kumelys draikos (šuoliuoja) Plvn. Ką gražesnian vãžin kinkia, jėgu savo neturia, tai skolinas Skp. Iškinkiau arklį, inkinkiau jo vãžin ir paleidžiau Žb. Turiu ratų ir vãžį turiu, ir roges turiù PnmR. [Seseriai] davė tris tūkstančius litų pasogai, ir gyvuliai, arklys pakinkytas, kalamaška ir vãžis buvo Kpr. Pakorus piršlį už melagystas, vãžį įveža į saklyčią ir, pasodinę svočią, išveža jąją JR78. Anas kapt šautuvą iš važio ir nušauna tą šunį LTR(Rk). Tave seną lankysim žiemužę važiu FM. Mes mislinom, svočiutės važiù atvažiavo, ažna mūsų svočiutės šikna atšliūžavo (d.) Ndz. Žirgą nusipirksiu, važį pasidirbsiu LTR(Ūd, Antš). Važys prašo [v]andenėlio, goštauto rūtele NS445(Ppl). Sesutė, sėsdama į vãžį, savo motinėlei kloniodamos: – Sudiev, matuše tu mano (d.) Šd. Rūmė tarp trijų sienų ir tų durų vadinos tarpikiu arba ratainyčia, kurioje ratai, važiai ir ragės laikomos buvo S.Dauk. Važin atsisėsti patogiau ir važiuoti geriau V.Krėv. Ir arklys, ir važys palindo po ledu Pt. Pasileidau vieškeliu: tik dulka sniegas iš po važio ir švilpia ausyse vėjas J.Bil. Praeiviai tada įdėjo susikūlusįjį į važį ir nuvežė 1905,3. Priekyje skriejo plačiašonis važys aukštai išlenktomis pavažomis . Lenktynių važis . ^ Bernas važy, merga lopšy LTR(Šmn). Tiek žiemą, tiek vasarą vis su važiù važinėja (langinės) LTR(Brž). Važiãv[o] žmogus važiù, bėgo šuva ežia, nė to žmogaus kelio vėžių, nė to šunes pėdų (laivas ir irklas) LKT370(Nmn). Atlėkė burzytė užriesta nosyte, nei važio vėžės, nei arklio pėdos (laivas) LTR(Plt).Q283, R213, 284 tokios medžiotojų rogės. 2. lengvas vežimas: Numovė ratus važių jų Ch2Moz14,25. Ir štai važiai ir raitinykai vijo jį arti Ch2Sam1,6. 3. NdŽ, ŠT203 vienratis vežimėlis, karutis: Stumiamasis vãžis . 4. pavažėlės, rogutės akėčioms vežti, šliūžė: Vãžis ekėčių LKAI108(Lg). 5. Mtl kortų lošimas, vežimas: Sugrajykim vieną vãžį Kb. Vyrai lošė važį Krok. Ramūnų vyrai mėgo vakarais susirinkti, pakortuoti kiksą ar važį V.Krėv.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • važis — vãžis dkt …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • nəvaziş — is. <fars.> 1. Oxşama, əzizləmə, mehribanlıq etmə, riqqət göstərmə; mehribanlıq, riqqət. Qəhrəman həqiqətən anası Gülüşgəlindən də böyük nəvazişlər görmüşdür. S. R.. Nəvaziş etmək (göstərmək) – oxşamaq, əzizləmək, riqqət göstərmək. Ərinin… …   Azərbaycan dilinin izahlı lüğəti

  • naz-nəvaziş — bax nəvaziş. <Nadir> ağır və məsul çalışdıqdan sonra gəlib, evdə kimsənin naz nəvazişini, mehriban rəftarını görmədiyini xatırladı. B. T …   Azərbaycan dilinin izahlı lüğəti

  • nəvaziş — f. oxşama, mehribanlıq, əzizləmə …   Klassik Azərbaycan ədəbiyyatında islənən ərəb və fars sözləri lüğəti

  • göz — is. 1. İnsan və heyvanda görmə orqanı. Qara gözlər. Ala gözlər. İri göz. – Xumar xumar baxmaq göz qaydasıdır; Lalə tək qızarmaq üz qaydasıdır. M. P. V.. Arvad . . yaşarmış gözlərini silib ərinin qabağında döyükə döyükə qaldı. S. Rəh.. Göz ağı… …   Azərbaycan dilinin izahlı lüğəti

  • isinmək — f. 1. Qızmaq, hərarəti artmaq. Gün çıxdı, hava isindi. – Axır o ola bilər ki, dəmir isinər, isinər, axırda yavaş yavaş başlar qızarmağa. C. M.. Birdən <Cavadın> keçə çəkməli ayağı isindi. O, ayağına baxdı. Yaralanmışdı. Ə. Vəl.. Qış çıxır… …   Azərbaycan dilinin izahlı lüğəti

  • oxşamaq — 1. f. Bənzəmək. Anasına oxşamaq. Bir birinə oxşamaq. – <Sona:> Baxıram, siz çox yaxşı adama oxşayırsınız. H. N.. 2. f. 1. Nəvaziş etmək, öz sevgisini, riqqətini ifadə etmək; nazlamaq. <Aslanın> belə kövrəldiyini görən Gilə arvad… …   Azərbaycan dilinin izahlı lüğəti

  • qurban — is. <ər.> 1. Dini adətlərə görə, Allah yolunda kəsilən qoyun və ya başqa bir heyvan. Qurban bayramı – hicri ilin sonuncu ayında müsəlmanların qurban kəsdikləri dini bayram. Qurban kəsmək – həmin mərasimi icra etmək. Bugünkü qonaqlıq –… …   Azərbaycan dilinin izahlı lüğəti

  • ürək — is. 1. İnsanda qan dövranının, döş boşluğunun sol tərəfində yerləşən əzələli kisə şəklində mərkəzi orqanı; qəlb. Ürəyin döyünməsi. Ürək xəstəliyi. // Döşün qol tərəfində həmin orqanın üstündəki yer. Ürəyini tutmaq. – Bibixanım əlini ürəyinin… …   Azərbaycan dilinin izahlı lüğəti

  • Grapevine cross — The Grapevine Cross (Georgian: ჯვარი ვაზისა, Jvari Vazisa ) also known as the Georgian cross or Saint Nino s cross, is a major symbol of the Georgian Orthodox Church, dating from the 4th century AD, when Christianity became an official religion… …   Wikipedia

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”